Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke veiklą pradeda Gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centras

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko (VMIPP) operatoriaus Šiaurės miestelio technologijų parko (ŠMTP) ir Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro iniciatyva sostinėje telkiama nacionalinė verslo ir mokslinių tyrimų partnerystės platforma – Gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centras (GM SIC), savo veikla skatinsiantis skaitmenines inovacijas gyvybės mokslų sektoriuje.

GM SIC veiklą plėtos Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke, ypatingą dėmesį skirdamas biochemijos, biotechnologijų, molekulinės biologijos, genetikos, neurobiologijos, molekulinės medicinos, švariųjų technologijų ir informacinių technologijų srityse veikiančių įmonių klasterizacijai ir bendradarbiavimo stiprinimui.

Šiaurės miestelio technologijų parko direktoriaus dr. Gedimino Pauliukevičiaus teigimu, iniciatyvos kurti skaitmeninių inovacijų platformą būtent gyvybės mokslų srityje parkas ėmėsi matydamas galimybę paskatinti aktyvesnį gyvybės mokslų sektoriaus bendradarbiavimą ir potencialą plėtoti naujus bendrus skaitmeninius produktus. Būdamas VMIPP operatoriumi, Šiaurės miestelio technologijų parkas koordinuos ir  GM SIC veiklą.

„Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke įsikūrusios įmonės jau dabar savo veikloje taiko sudėtingus skaitmeninius sprendimus, pasitelkia dirbtinį intelektą mokslinių tyrimų duomenų apdorojimui, analizei, prognozavimui. Akivaizdu, kad naujų skaitmeninių sprendimų gyvybės mokslų sektoriuje vertė artimiausiu metu augs vis sparčiau. Todėl kurdami Gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centrą VMIPP turime aiškią viziją – kad čia, stiprių mokslo centrų ir universitetų kaimynystėje, būtų sukurti naujas galimybes gyvybės mokslų pramonei atveriantys sprendimai”, – sako dr. Gediminas Pauliukevičius. Jis taip pat tikisi, kad platformos įmonių bendradarbiavimas dar labiau sustiprės, kai didžioji dalis GM SIC partnerių įsikurs Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke 2022 m. duris atversiančiame verslo ir mokslo inkubatoriuje, kuriame planuojamos ir specializuotos, biotechnologijų įmonėms pritaikytos, laboratorijos.

Tai, kad skaitmeninės technologijos yra vienas svarbiausių veiksnių naujoms proveržio kryptims gyvybės mokslų pramonėje vystytis ir konkuruoti pasauliniu mastu, akcentuoja ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius. Anot jo, specializuotų mokslo žinių ir skaitmeninių technologijų sintezė generuoja visiškai naujas pramonės šakas, kurioms vis labiau prigyja deep-tech (giliosios technologijos) pavadinimas.

„Dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys išmanūs duomenų analizės algoritmai sukuria visiškai naujas galimybes optimizuoti ir pagreitinti mokslinių atradimų transliaciją į medicininę praktiką, o dirbtinio intelekto panaudojimas taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, kuriuos šiuo metu intensyviai vysto VU Gyvybės mokslų centras ir daugelis molekulinių biotechnologijų įmonių, leidžia kurti unikalius diagnostikos įrankius ir suprasti sudėtingų ligų molekulinių procesų mechanizmus. Šių mechanizmų žinojimas sudaro sąlygas tikslingai ir kryptingai, o ne aklai, atsitiktinės paieškos keliu, kurti naujus gydymo metodus ir vaistus, efektyviai organizuoti jų gamybą”, – apie skaitmeninių inovacijų naudą gyvybės mokslų sektoriui pasakoja VU Gyvybės mokslų centro direktorius ir pabrėžia, kad tokių unikalių žinių, apsaugotų patentais, know-how kaupimas ir panaudojimas suteikia Lietuvos gyvybės mokslų pramonės įmonėms milžinišką konkurencinį pranašumą ir dar didesnes galimybes gaminti labai aukštos pridėtinės vertės produktus, konkurencingus visame pasaulyje.

Realią naudą dalyvauti Gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centro veikloje pastebi ir prie platformos prisijungusios biotechnologijų įmonės. Štai startuolės, UAB Droplet Genomics, kurios kuriamomis technologijomis domisi ne tik privatus sektorius, bet ir pasaulinio garso universitetų laboratorijos, vadovas Juozas Nainys teigia, kad dalyvavimas skaitmeninių inovacijų platformoje sudaro galimybes artimam bendradarbiavimui tarp skirtingas kompetencijas vystančių įmonių. “Didžiųjų duomenų generavimo, analizės bei taikymo technologijos gyvybės mokslų srityje dažnai reikalauja labai skirtingų kompetencijų. Pasiekus efektyvų tokių technologijų derinį, neabejotinai galime pasiekti ir proveržius pramonės bei personalizuotos medicinos srityse”, – tvirtina jis.

Stiprindamas partnerių tinklaveiką ir teikdamas konsultacines paslaugas, Gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centras planuoja skatinti naujų bioinformatikos projektų įgyvendinimą gyvybės mokslų ir sveikatos srityje, vystyti didžiųjų duomenų (Big data), generuojamų gyvybės mokslų tyrimų metu, apdorojimo ir analizės metodus, kurti ir vystyti skaitmeninę įrangą, taikomą biomedicininėje praktikoje ir diagnostikoje, sudaryti sąlygas kompanijoms, vystančioms naujus biotechnologinius ir skaitmeninius produktus, validuoti juos pasitelkiant klinikinių tyrimų praktikas, remti startuolių, siūlančių skaitmeninius sprendimus gyvybės mokslų sektoriui, kūrimąsi bei įgyvendinti kitas veiklas, skatinančias dalintis gerosiomis praktikomis gyvybės mokslų pramonės sektoriuje. Be to, partneriams ir gyvybės mokslų startuoliams bus užtikrinama galimybė naudotis kompetencijomis ir infrastruktūra, esančia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke.

„Turėdami mintyje, kad Lietuva yra išsikėlusi sau tikslą iki 2030 metų 5 proc. BVP generuoti būtent iš gyvybės mokslų sektoriaus ir vertindami savo ir VU Gyvybės mokslų centro patirtį ugdant purpurines įmones, matome realią galimybę prisidėti prie spartesnės gyvybės mokslų sektoriaus plėtros”, – sako dr. G. Pauliukevičius.

Gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centras šiandien jungia 12 partnerių, tarp kurių – Šiaurės miestelio technologijų parkas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Baltijos pažangių technologijų institutas, žinomos biotechnologijų įmonės CasZyme, Droplet Genomics, Bioanalizės sistemos, Diagnolita, Experimentica, Sanobiotec, Infekcinių ligų ir patogeninės mikrobiologijos institutas ir kitos.