Lietuvos biotechnologijų sektoriui pandemija nesutrukdė – pernai jis augo sparčiausiai

Pernai Lietuvos biotechnologijų sektorius augo beveik 87 proc. Šio sektoriaus įmonių pajamos sudarė arti 2 mlrd. eurų, o sukurta pridėtinė vertė – apie 2,5 proc. šalies BVP. Vienas biotechnologijų sektoriaus darbuotojas 2020 m. sugeneravo 780 tūkst. eurų pajamų – 2019 m. šis skaičius siekė 500 tūkst. eurų. Bendrai per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos biotechnologijų sektoriaus pajamos išaugo devynis kartus – nuo 226 mln. eurų 2010 m. iki beveik 2 mlrd. eurų 2020 m. Pernai vien privačiame biotechnologijų sektoriuje dirbo apie 2500 darbuotojų, rašoma Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) pranešime.

„Lyginant su ankstesniais metais, šis pajamų augimo šuolis išties įspūdingas. Lietuvos biotechnologijų sektoriaus pajamos kasmet stabiliai auga, tačiau 2019 metais jos pirmą kartą perkopė milijardą eurų, o pernai pasiekė beveik du milijardus. Tai patvirtina, kad biotechnologijų ir gyvybės mokslų sektorius yra vienas sparčiausiai augančių ir produktyviausių ekonomikos sektorių Lietuvoje, o kasmet augantis šią sritį besirenkančių studentų ir privačiame sektoriuje dirbančių žmonių skaičius rodo didžiulį šios srities patrauklumą ir potencialą. Galime pasidžiaugti, kad COVID-19 pandemija nepakenkė sektoriaus augimui, netgi priešingai – pernai nemažai Lietuvos biotechnologijų įmonių svariai prisidėjo prie pandeminės situacijos valdymo, o kai kurios pradėjo naujų produktų kūrimą, testavimo rinkinių bei vakcinų komponentų gamybą“, – sako LBTA prezidentas Tomas Andrejauskas.

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko operatoriaus Northtown Vilnius direktoriaus dr. Gedimino Pauliukevičiaus teigimu, produktyvumu ir įspūdingais veiklos rezultatais Lietuvos biotechnologijų ir gyvybės mokslų sektorius išsiskiria jau ne vienerius metus.

„Tačiau svarbiausia, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, jog pandemijos metais gyvybės mokslų įmonės, tiek brandžios, tiek ir startuolės, aiškiai įrodė ne tik savo tvarumą, bet ir labai stiprų potencialą kurti naujus produktus, kurie ir kokybe, ir kaina sėkmingai konkuruoja pasaulinėje rinkoje. Antra, ką svarbu paminėti, tai įspūdingas šių įmonių gebėjimas nepaprastu greičiu prisitaikyti prie naujų aplinkybių, šitaip atveriant naujas rinkas ir pradedant stiprinti savo potencialą naujose srityse. Matant tokius veiklos rezultatus ir tendencijas, nėra jokių abejonių, kad šis augimas tik įsibėgėja. O paskatos didinti pagreitį, aišku, priklauso ir nuo valstybės strateginių veiksmų, ir nuo kasdienių aplinkybių gyvybės mokslų industrijos augimui gerinimo”, – teigia Northtown Vilnius vadovas G. Pauliukevičius ir džiaugiasi, kad Vilnius, kuriame ir susitelkęs stipriausias gyvybės mokslų industrijos branduolys bei potencialas, labai aiškiai suvokia šio sektoriaus svarbą savo ekonomikos strategijoje, todėl per pastaruosius metus dėmesio, pastangų ir iniciatyvų atsižvelgti tiek į Lietuvoje besikuriančių ir augančių gyvybės mokslų kompanijų, tiek į užsienio investuotojų lūkesčius verslo plėtrai sostinėje daugėja, intensyvėja tinklaveika ir gyvybės mokslų industrijos augimui svarbus tarpsektorinis bendradarbiavimas.

LBTA teigimu, Biotechnologijų vystymo Lietuvoje potencialą parodo ir žmogiškasis kapitalas. Lietuvoje šios srities studijų programas siūlo net šeši universitetai. Remiantis LBTA šių metų kovo iš šių aukštųjų mokyklų surinktais duomenimis, medicininės, pramoninės, agro ir jūrinės biotechnologijos bei su ja susietų studijų programas studijuoja 1309 studentai, iš jų – 1009 bakalaurai ir 300 magistrantų. Kasmet šias studijas baigia daugiau nei 400 absolventų.

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sukurta puiki gyvybės mokslų ir biotechnologijų infrastruktūra. Nauji mokslo centrai prisideda ne tik prie talentų ugdymo, tačiau juose atliekami taikomieji moksliniai tyrimai esamoms įmonėms, neretai iš šių tyrimų gimsta startuoliai. Tačiau jiems savo technologijas ar produktus įvesti į globalias rinkas gana sunku, nes Lietuvoje vis dar trūksta jaunų įmonių inkubavimo pajėgumų ir stiprios biotechnologijų startuolių akceleravimo programos.

Nuotrauka iš „UAB Imunodiagnostika“ archyvo