BIO International Convention Bostone – biotechnologijų tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje

2023-iųjų birželio 5-8 dienomis vykusioje BIO International Convention Bostone su Lietuvos delegacija lankėsi Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko operatoriaus Northtown Vilnius direktorius Gediminas Pauliukevičius. Didžiausioje pasaulyje biotechnologijų parodoje VCIIP dalyvauja jau ne pirmus metus, siekdami ne tik megzti ryšius, bet ir vystyti VCIIP atsižvelgiant į pasaulines biotechnologijų tendencijas bei praktikas, semtis patirties, kaip stiprinti inovacijų ir biotechnologijų ekosistemą Lietuvoje.

G. Pauliukevičius pastebi, kad praėjusių ir šių metų nuotaikos BIO konvencijoje kiek skiriasi – šiemet, praėjus metams po pandemijoslėtėjant pasaulio ekonomikai, tai juntama ir biotechnologijų sektoriuje. Viena vertus toks lėtėjimas atsispindi sprendimuose dėl sandorių bei investicijų, kita vertus – spartina naujų investicijų krypčių paiešką, inovacijų sklaidą.

„Tarp aktualiausių temų ateinantiems metams aiškiai matome augančias naujas inovacijų kryptis – tai sveikatos technologijos, terapijos sprendimai bei skaitmeniniai įrankiai, pasitelkiant didžiuosius duomenis, dirbtinį intelektą. Apskritai biotechnologijų bei gyvybės mokslų inovacijos vis labiau remiasi tarpdiscipliniškumu, toliau auga bioinformatikos krypties svarba. Natūralu, kad į tai reaguojame ir mes – tam būsimame VCIIP Technologijų vystymo centre esame numatę bioinformatikos laboratorijas su didiesiems duomenims apdoroti reikalinga įranga“, – mintimis dalijasi dr. Gediminas Pauliukevičius ir pabrėžia, kad biotechnologijų sektorius išskirtinis tuo, kad visada progresyviai žvelgia pirmyn, nelaukdamas, kol sąstingis įsibėgės, ir šiuo metu vienu iš kelių šios industrijos tvarumui matomos skaitmeniniais sprendimais grindžiamos inovacijos ir platus tarptautinis, tarpdisciplininis bendradarbiavimas.

Šiemet BIO International Convention lankėsi daugiau nei 15 tūkst. dalyvių, o savo stendus pristatė dvigubai daugiau kompanijų nei 2022 metais. Dalyvių gausa ir susidomėjimas rodo ne tik biotechnologijų sektoriaus augimą ir investuotojų pasiryžimą toliau investuoti į šią sritį, bet ir sparčiai augančią naujų produktų ir paslaugų pasiūlą. Be to, pastebima, kad biotechnologijų sektoriaus plėtra vis dažniau planuojama pasitelkiant plačią geografiją, vis dažniau ieškoma tvarių tarptautinio bendradarbiavimo galimybių. Lietuva ne išimtis. G. Pauliukevičiaus nuomone, nors mūsų biotechnologijų sektorius išties gyvena pasaulinių biotechnologijų tendencijų ritmu, Lietuvai dar tikrai yra kur pasitempti. „Galime pasidžiaugti, kad lietuviško kapitalo įmonės, tiek didesnės, tiek mažesnės, pagaliau pačios pradėjo investuoti ir atidarinėti savo padalinius užsienyje. Supratome, kad jeigu norime būti sektoriaus lyderiais, turime būti Bostone, MTEP ir biotechnologijų mekoje“, – pastebi Northtown Vilnius vadovas.

Šiuo metu už Atlanto plečiasi „Atrandi Biosciences“, o birželio pradžioje naują padalinį Masačusetse atidarė ir Northway Biotech. „Šios sėkmės istorijos rodo, kad Lietuva ir Vilnius išsiskiria savo biotechnologijų sektoriaus pajėgumais,  augimo tempu, savo talentais. Talentai yra neabejotina Lietuvos stiprybė“, – esamą Lietuvos biotechnologijų ir talentų potencialą pabrėžia G. Pauliukevičius, tačiau taip pat akcentuoja, kad visgi sėkmingai ekosistemos plėtrai ir investicijų skatinimui vien to nepakanka – svarbu pagalvoti ir apie kompleksinę pagalbą ir iš valstybės, padedančią didinti industrijos augimo tempą.

Planuodama pasiekti 5% BVP, generuojamus iš biotechnologijų, Lietuva turėtų taikyti labai tikslines paramos programas ir ilgalaikes priemones, atsižvelgdama į rinkos tendencijas, įsivyraujančias naujas tyrimų bei inovacijų plėtros kryptis. „Dabartinio biotechnologijų ir gyvybės mokslų sektoriaus augimo tempo ir generuojamų pajamų pasiekti numatytam 5% BVP tikslui nepakanka. Tai reiškia, kad valstybė turi investuoti dabar, kad po 5 ar 10 metų mes vis dar matytume tą pastovų augimą ir naują sukauptą potencialą“, – teigia G. Pauliukevičius ir akcentuoja, kad investuoti svarbu tiek į startuolius, tiek ir į brandžias biotechnologijų įmones. Gyvybės mokslų fondai ir akceleravimo sistemos yra būtinos priemonės inovacijoms kurtis, o būtent ankstyvosios stadijos investicijų į gyvybės mokslus pas mus labai trūksta. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į bendrą šalies infrastruktūrą, investicijas, egzistuojančias inovacijų paramos programas bei sistemas. Šiandien visgi tenka pripažinti, kad tvarios ekosistemos, kuri garantuotų nepertraukiamą augimą, vis dar nesame sukūrę. „Suprasdami inovacijų sąsają su informacinėmis technologijomis ir skaitmeniniais sprendimais, stengiamės VCIIP sukurti tinkamą infrastruktūrą, sudaryti sąlygas tinklaveikai ir aktyviai įmonių sinergijai, bendradarbiavimui ir paskatoms bendradarbiaujant kurti naujus inovatyvius produktus“, – teigia G. Pauliukevičius. Dar šiemet Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke prasidės išskirtinai gyvybės mokslų industrijai skirto Technologijų vystymo centro statybos, kuriame veiks atviros prieigos centrai ir laboratorijos, specializuotos darbui su mikroorganizmais, virusais ir bakterijomis.

„Nors VCIIP teritoriją stengiamės vystyti reaguodami į rinkos tendencijas bei poreikius, visgi suprantame, kad tokiam biotechnologijų industrijos augimui, kokį gali sutelkti Vilnius dėl čia esamo didelio potencialo, to nepakanka. Turime galvoti apie papildomų specializuotų investicinių zonų ir objektų plėtrą sostinėje, kuri suteiktų naujas paskatas gyvybės mokslų įmonių augimui, kūrimuisi ir pritraukimui“, – pabrėžia G. Pauliukevičius.